priderėti

priderėti
1 priderė́ti, prìdera, -ė́jo 1. tr. derantis papildomai sutarti, sulygti: Tėvas priderė́jo dar ir grūdų truputį Ut. Ar priderė́jai jam akmenis išversti? Grž. Priderė́jo karvę prieg skerdžiu ganyt Lp. Davė dar sermėgą, nors ir nebuvo priderėta Brs. | refl. tr.: Dar prisiderė́jau paviržį Brs. 2. tr. [i]prikalbėti derantis: Kap ilgai reikia derėti, iki jį prìderi, kad eitų Vrb. Kas tau, kad šiandie toks neprìderamas? Alk. 3. refl. praleisti laiką besiderant: Kėlėjas buvo arabas, tai su juo teko gerokai prisiderėti Šlč. 4. intr. SD308, R349 pritikti, būti tinkamam, reikėti: Klausyk vyresnių ir daryk kaip prìdera Ut. Ne taip elgės, kaip jam priderėjo S.Dauk. Kad atneš, atvaduos [vainikėlį], nebeužsidėsi, mergelių pulkelin nebepriderėsi LTR(Pnd). Tau neprìdera taip daryti Slnt. Vesis, tekėsis ne taip, kaip pridera DP13. Gailėjimas jo nebuvo priderą̃s DP165.
prideramaĩ adv., prìderamai Vlkv: Svarbu ne tik rašyti, bet ir prideramai žodžiai tarti J.Jabl. prìderančiai adv. Jrb, Šv, priderančiaĩ DP29,77: Veskis prìderančiai, tai ir svietas neapkalbės Vj. Pridera prìderančiai barti už blogą darbą J. Kas priderančiai žemaičius pažino, tas tur juos mylėti M.Valanč. Kaip nepriderančiai daro krikščionis, kuris elgia daiktų sau daug gadinančių, aba žalingų SPI378. Jų niekada priderančiai nebaudė S.Stan. Tepalą gali užlaikyti kokiame nors inde, o priderantesniai skardinėlėje su viršeliu IM1878,42. priderė́tinai adv.: Idant ... priderėtinai pazopostytumbimės dviejų daiktų, mumus didžiausiai privalų DP6.
5. intr. būti naudingam, pritikti: Tie klijai dėl jų (bičių) visam pridera S.Dauk. Ugnis mums didei pridera, bet ir daug iškadų galia padaryti S.Dauk. Pušis pridera rąstams prš. Prider tai mums R. 6. intr. pritikti, būti gražu: Jam labai prìdera juoda skrybėlė Krok. Tau barzda prìderi Lp. Ot kap prìdera tau aukštyn plaukai Pls. Buvo graži dukterytė, priderėjo jai skarytė LTR. 7. intr. priklausyti: Airija tuo laiku buvęs atsilikęs ir nuskurdęs kraštas, visai priderantis nuo Anglijos J.Balč. Viso Žemaičių krašto priderėta kuršių tautai K.Būg. Bet ugnis žmones, galvijus ir žmonėms priderančius daiktus gal sudeginti S.Dauk. Nenuplėšti nė vienam prideramos garbos jo DP20. Mumus nepridera toj karalystė iž prigimimo SPII30. 8. intr. pareiti (nuo ko): Jam rodės, jog visa pridera dabar nuo tų žodžių, kuriais jis prakalbės į dvaro poną LzP. \ derėti; apderėti; įderėti; išderėti; nuderėti; paderėti; priderėti; suderėti; užderėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • priderėti — vksm. Táu labai̇̃ pri̇̀dera barzdà, rimtà laikýsena …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priderėjimas — 1 priderėjimas sm. (1) 1. DK3 → 1 priderėti 4: Užsilaikyti su visokiu priderėjimu (kaip privalu) brš. 2. → 1 priderėti 6: Tai gražumas dukterytės, priderėjimas skarytės! Kp. 3. → 1 priderėti 7: Pakl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valyti — 3 vãlyti, ija, ijo intr. KŽ 1. būti naudingam, tinkamam, pritikti, priderėti: Būdvardžiai viengaliniai lenkuojas pagal trečiosios skvarmos ir valija dėl visų trijų lyčių S.Dauk. Jei numų augmenis gal išdirbti ir naudoti, be abejojimo daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apderėti — 1 apderėti, àpdera, ėjo tr., intr. K derantis apsiklausinėti: Apderėk gerai, gal gausi pigų arklį pirkt Ėr. Aš jau apderėjau čia kumelį Jž. | refl. tr.: Turiu apsiderėjęs gerą karvę, žadu pirkt Rm. ║ tr. sutarti vestuves: Apderėjau pačią Lk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdirbėjas — apdirbėjas, a smob. (1) 1. kas apdirba, padirba: Apdirbėjai mūsų žalvario ... turėjo ... vienon bendrijon priderėti LTII600. 2. kas žemę apdirba: Senovėje žemės apdirbėjai buvo aukštoje garbėje laikomi prš. 3. kas apteršia, apdergia: Kas čia bus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpulti — atpùlti intr. 1. H atsiskirti, atkristi, atšokti: Molis atpuola nuo sienos K. Kap trepterė[jo] čerevyku, ir padelis atpuolė LTR(Drsk). Atpuolė lencūgai nuog rankų jo BtApD12,7. Visur medžių žievė atpuolusi Grž. Duonos pluta per ilgą kepimą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • derėti — 1 derėti, dẽra (dẽri, dẽria), ėjo 1. tr., intr. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derėjau arklį J. Kiek derėjai, tiek užmokėk J. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu Sch191. Kupčius arklio dẽria KBI40. Dẽri kiaušinius Ėr. Taip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gadinti — 2 ×gãdinti, ina, ino žr. 2 gadyti. 1. vesti į taiką, taikyti: Gãdinau marčią su anyta Rdm. 2. taupyti, lykyti: Nenešioju [skepetaitės] – smerčiu gãdinu Lzd. 3. refl. [i]tikti, priderėti: Jis man gãdinas (prieina iš giminystės) dėdė Dkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išderėti — 1 išderėti, ìšdera, ėjo 1. tr., intr. R sutarti, sulygti, derantis išprašyti: Užmokėjo išderėtą algą A1883,43. Išderėjau sau dienas J. Pusbernį pernai kai vadino, išderėjo ir karves melžti Srv. Piršlys visada išdera didesnį pasogą Rm. | refl. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgulėti — išgulėti, ìšguli (išgùli), ėjo 1. intr. kurį laiką gulėti: Kai neima miegas, negali teip ilgai išgulėti Ėr. 2. tr. laimėti, pelnyti gulint: Neką čia išgulėsi, kelkis! Srv. 3. refl. gulint išsiilsėti: Aš namie vis geriau išsìguliu, negu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”